- kutinis
- 1 kutìnis sm. (2) skudurais ataustas audeklas: Par dieną su kutiniu apdengiu lovą, kad vaikai kaldros nenumyniotų Brs. Vaikų lovas dangstau su kutìniais – kur gausi tiek divonų! Kal. Kad turėčio kutìnį ant grindų patiesti, neprisimintų teip veikiai troba Lkž.
Dictionary of the Lithuanian Language.